100, 200 ir 500 litų banknotų istorija

100 litų banknoto averse pavaizduotas istorikas Simonas Daukantas, pirmasis Lietuvos istoriją lietuviškai nuosekliai rašęs autorius. Reverse matomas Vilniaus universiteto architektūros ansamblis – vieta, susijusi su Daukanto studijomis ir Lietuvos intelektine tradicija.

1991 m. laidą sukūrė Rytis Valantinas, o spausdino „United States Banknote Corporation“. 2000 m. laidoje portretas ir universiteto panorama buvo perdirbti: kompozicija tapo tikslesnė ir aiškesnė. 2007 m. versijoje pridėtos modernesnės apsaugos priemonės, nors pagrindinė ikonografija nepasikeitė.

1997 m. išleisto 200 litų banknoto averse vaizduojamas filosofas ir Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas Vydūnas. Reverse – jūra, molas ir švyturys. Pajūrio motyvas ne tik sukuria geografinę nuorodą į Mažąją Lietuvą, bet ir pratęsia Vydūno kūrybai būdingą dvasinio horizonto temą.

Banknotą kūrė Rytis Valantinas, spausdino Vokietijos „Giesecke & Devrient GmbH“. Tai buvo pirmasis lietuviškas banknotas su metalizuota hologramine juostele. Šis elementas turėjo praktinę apsaugos funkciją ir kartu suteikė banknotui išskirtinį, iš karto pastebimą požymį.

500 litų nominalas buvo numatytas dar ankstyvuose atkurtos valiutos projektuose, tačiau pirmieji variantai į apyvartą nepateko: iš pradžių tokio didelio nominalo nereikėjo, o vėliau ankstyvos laidos apsauga įvertinta kaip nepakankama. Prie galutinio banknoto grįžta 2000 m.

Išleisto 500 litų banknoto averse pavaizduotas Vincas Kudirka – rašytojas, tautinio atgimimo veikėjas ir „Tautiškos giesmės“ autorius. Reverse matoma Merkio ir Nemuno santaka bei Laisvės varpas. Kraštovaizdis ir simbolis sujungia konkrečią Lietuvos vietą su Kudirkos skelbta pilietinės laisvės idėja.

Galutinį banknotą kūrė Giedrius Jonaitis, spausdino „Giesecke & Devrient GmbH“. Ryški raudona spalva padėjo jį atskirti nuo kitų nominalų, o gamybos kokybė ir apsaugos priemonės atitiko jau subrendusios litų banknotų sistemos poreikius.