1, 2 ir 5 litų banknotų istorija

1994 m. laidos 1 lito banknote įamžinta rašytoja Žemaitė – viena svarbiausių lietuvių realistinės prozos autorių. Portretas banknotą siejo su lietuviško kaimo žmogumi ir literatūra, o reverse pasirinkta Palūšės medinė bažnyčia su varpine pabrėžė senosios medinės architektūros tradiciją.

Pirmuosiuose kūrybiniuose svarstymuose 1 lito nominalui buvo siūlyta ir kitokia, folkloriškesnė kryptis. Galutinis sprendimas tapo santūresnis: banknoto vertę perteikė ne dekoratyvi scena, o aiškiai atpažįstama kultūros asmenybė ir konkretus Lietuvos paveldo objektas.

1993 m. 2 litų banknoto averse pavaizduotas vyskupas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Motiejus Valančius. Jo veikla siejama su lietuvišku raštu, švietimu ir blaivybės sąjūdžiu, todėl portretas banknotui suteikė ne vien istorinę, bet ir aiškią kultūrinę prasmę.

Reverse matoma Trakų salos pilis. Šis motyvas lengvai atpažįstamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o jo architektūrinė forma banknoto grafikoje veikė kaip valstybės istorinio tęstinumo ženklas. Banknotas cirkuliavo iki 2007 m. kovo 1 d.

1993 m. 5 litų banknotas skirtas bendrinės lietuvių kalbos normintojui Jonui Jablonskiui. Reverse pasirinkta Petro Rimšos skulptūra „Lietuvos mokykla 1864–1904“, dar vadinama „Vargo mokykla“. Portretas ir skulptūra kartu sukūrė pasakojimą apie lietuvių kalbos išsaugojimą, slaptą mokymą bei švietimą spaudos draudimo metais.

Ankstyvuose projektuose Dariaus ir Girėno tema buvo numatyta 5 litų nominalui. Vėliau lakūnų istorija perkelta į 10 litų banknotą, o penkių litų nominalui parinktas Jonas Jablonskis. Toks pakeitimas padėjo aiškiau atskirti mažųjų nominalų kultūros temą nuo dešimties litų banknote plėtojamo aviacijos pasakojimo.