10 litų banknotas: penkios laidos ir vienas Lietuvos aviacijos pasakojimas

1991 m. laidos 10 litų banknotas buvo sukurtas laikotarpiu, kai Lietuva dar tik rengėsi atkurti nacionalinę valiutą. Jo autorius Giedrius Jonaitis lakūnų portretus išdėstė averso centre, o reverse pavaizdavo „Lituanicą“ virš audringo Atlanto. Pirmojoje versijoje mažiau sudėtingų ornamentų, todėl aiškiai matoma pradinė pasakojimo struktūra: žmonės vienoje pusėje ir jų skrydis kitoje.

Banknotą spausdino JAV bendrovė „United States Banknote Corporation“. Leidinys buvo datuotas 1991 m., tačiau litai į apyvartą grįžo tik 1993 m. birželio 25 d. Šis skirtumas tarp laidos žymos ir realaus pinigų naudojimo yra svarbus: 1991 m. nėra data, kada banknotu pradėta atsiskaityti parduotuvėse. Lietuvos banko duomenimis, 1991 m. laidos 10 litų banknotai iš apyvartos išimti 1996 m. sausio 1 d.

Pirmosios laidos apsauga buvo kuklesnė nei vėlesnių. Naudotas specialus popierius su spalvotais plaušeliais, ultravioletinėje šviesoje matomais elementais, vandens ženklu ir mikrotekstu. Meniškai banknotas išsiskiria emocingu, beveik iliustraciniu reversu, tačiau technologiniu požiūriu jis atspindi pradinį atkurtos Lietuvos pinigų kūrimo etapą.

Šiandien pirmoji laida padeda suprasti, kaip greitai turėjo vykti nacionalinių pinigų kūrimas. Joje dar juntamas tiesioginio dailininko piešinio pobūdis: pilkšva spalvų gama, centre sutelkti portretai ir santūrus nominalo pateikimas labai skiriasi nuo vėlesnių, ryškesnių versijų. Banknoto susidėvėjimas ar netaisyklingi kraštai šio pasakojimo neslepia – priešingai, primena, kad tai buvo kasdien naudotas pinigas, o ne vien kolekcijai sukurtas objektas.

Rengiant 1993 m. laidą portretai buvo perkelti į dešinę averso pusę. Toks sprendimas turėjo praktinį pagrindą: banknotai dažnai lenkiami per vidurį, todėl centre esantis veidas greičiau nukentėtų. Kairėje atsirado daugiau vietos vandens ženklui ir nominalo ženklams, o viršuje bei apačioje – plačios ornamentinės juostos. Banknotas tapo panašesnis į kitus tos pačios šeimos nominalus.

Pagrindinis pasakojimas nepasikeitė. Darius ir Girėnas liko averse, „Lituanica“ ir Atlanto motyvas – reverse. Vis dėlto kompozicija tapo griežtesnė: išryškėjo tekstai, nominalas ir laurų ornamentai, o pradinis piešinio lengvumas užleido vietą tankesnei banknoto grafikai. Portretai buvo graviruoti iš naujo, todėl jų bruožai ir bendras įspūdis skiriasi nuo 1991 m. laidos.

Šią laidą taip pat spausdino „United States Banknote Corporation“. Ji apyvartoje išbuvo gerokai ilgiau už pirmąją, o iš mokėjimo apyvartos buvo išimta 2007 m. kovo 1 d. Lietuvos bankas senesnių laidų banknotus išimdavo palaipsniui, kai jų apyvartoje likdavo mažai, jie būdavo susidėvėję arba nebeatitikdavo augančių apsaugos reikalavimų.

Lyginant su 1991 m. versija, 1993 m. banknotas rodo ne vien kosmetinį pataisymą, bet ir pasikeitusį požiūrį į visą pinigų šeimą. Portreto vieta, vandens ženklo laukas ir ornamentinės juostos tapo nuoseklesnės sistemos dalimi. Kolekcijoje šios dvi ankstyvosios laidos greta viena kitos ypač aiškiai parodo, kaip pirminė meninė idėja buvo pritaikyta praktiškesnei apyvartinio banknoto struktūrai.

1997 m. laida buvo atspausdinta Didžiosios Britanijos bendrovėje „Thomas De La Rue“. Averse atsirado papildoma giljošo rozetė prie didžiojo nominalo skaičiaus, sudėtingesnis grafinis fonas ir tvirčiau sujungti kompozicijos elementai. Šie pokyčiai nekeitė pagrindinės temos, tačiau banknotui suteikė aiškesnį piniginio ženklo pobūdį.

Reverse išlaikyti „Lituanica“, Atlanto banga ir žemynų kontūrai, tačiau juos papildė ryškios giljošo struktūros. Dėl jų vaizdas tapo spalvingesnis ir techniškesnis. Tai gerai parodo, kaip tas pats dailininko sumanymas gali keistis priklausomai nuo spaustuvės technologijų ir apsaugos reikalavimų: ikonografija lieka atpažįstama, o grafinis audinys tampa vis sudėtingesnis.

1997 m. laidos 10 litų banknotai iš apyvartos išimti 2012 m. birželio 1 d. Tuo metu šalia jų jau cirkuliavo naujesnės 2001 ir 2007 m. laidos. Kolekcinėje aplinkoje 1997 m. banknotas įdomus kaip pereinamasis variantas tarp ankstyvųjų, santūresnės apsaugos laidų ir technologiškai brandesnio 2001 m. sprendimo.

Atidžiau žiūrint į šią laidą verta sekti ne vien atskirus apsaugos elementus, bet ir bendrą vaizdo ritmą. Averse didysis skaičius, portretai ir horizontalios juostos jau sudaro tvirtesnę hierarchiją, o reverse žemėlapis, lėktuvas ir banga susilieja su sudėtingu linijų tinklu. Dėl to 1997 m. banknotas atrodo gerokai modernesnis už ankstyvąsias laidas, nors jo pasakojimas lieka iš karto atpažįstamas.

2001 m. laidos banknotą pagamino Šveicarijoje veikusi „Orell Füssli Security Printing Ltd“. Pagrindiniai vaizdai liko tie patys, bet lakūnų portretai buvo graviruoti iš naujo ir tapo didesni. Ornamentinės juostos susmulkėjo, nominalo ir tekstų fonas tapo ramesnis, o atskiri elementai geriau susijungė į vieną sistemą.

Šioje laidoje ypač svarbi apsaugos ir temos sąsaja. Sutapimo ženklui panaudotas „Lituanicos“ siluetas, o smulkūs lėktuvo motyvai integruoti į giljošo struktūras. Banknote taip pat taikytos pažangesnės priemonės, įskaitant mikroperforaciją. Jos nebuvo vien priklijuotas techninis priedas: dalis apsaugos sprendimų tapo pačios kompozicijos dalimi.

2001 m. laida apyvartoje liko iki pat lito naudojimo pabaigos. Lietuvos bankas ją išėmė 2015 m. sausio 16 d., kai Lietuvoje jau buvo įvestas euras. Ši laida reprezentuoja subrendusį 10 litų dizainą – pradinė Giedriaus Jonaičio idėja išsaugota, tačiau jos techninis įgyvendinimas gerokai nutolęs nuo 1991 m. pirmojo varianto.

Tai geras pavyzdys, kaip banknoto dizainas gali būti atnaujinamas neprarandant visuomenei pažįstamo veido. Lakūnai, „Lituanica“ ir Atlanto tema išliko, todėl naują laidą buvo lengva atpažinti, tačiau smulkesnė grafika ir papildomos apsaugos priemonės reikalavo atidesnio žvilgsnio. Šis balansas tarp tęstinumo ir techninio atnaujinimo tapo svarbia visos vėlyvosios litų banknotų šeimos savybe.

2007 m. laida buvo paskutinis atkurtos Lietuvos 10 litų banknoto atnaujinimas. Lietuvos bankas jos spausdinimą užsakė Vokietijos bendrovei „Giesecke & Devrient GmbH“. Dizaino keisti neplanuota – tikslas buvo papildyti susidėvinčių mažo nominalo banknotų atsargas ir sustiprinti jų apsaugą nuo spalvoto kopijavimo.

Ryškiausia naujovė – blizganti juostelė, kurioje banknotą pakreipus matomas užrašas „LTL 10“ ir paslėpti nominalo skaičiai. Lietuvos bankas taip pat nurodo, kad šioje laidoje nėra perforuoto skaičiaus 10. Todėl 2001 ir 2007 m. banknotų negalima vertinti vien pagal bendrą vaizdą: panaši kompozicija slepia skirtingą apsaugos priemonių rinkinį.

Nors ant banknoto įrašyti 2007 m., į apyvartą jis išleistas vėliau. Paskutinė laida kartu su 2001 m. banknotais galiojo iki 2015 m. sausio 16 d. Taip beveik nepakitęs Dariaus ir Girėno pasakojimas išliko kasdienėje apyvartoje iki pat lito eros pabaigos, o penkios laidos tapo nuoseklia atkurtos Lietuvos banknotų gamybos raidos seka.

Paskutinės laidos paskirtis buvo labai praktiška. Mažo nominalo banknotai dažnai keisdavo savininkus, todėl greičiau susidėvėdavo ir jų atsargas reikėdavo papildyti. Užuot kūrus naują vaizdinę kalbą, pasirinkta išlaikyti pažįstamą kompoziciją ir sustiprinti jos techninę apsaugą. Todėl 2007 m. variantas užbaigia 10 litų istoriją ne radikaliu dizaino lūžiu, o nuosekliu, funkciniu atnaujinimu.